Lankytinos vietos Anykščiuose

Jeigu jau esate Anykščiuose – tokiu atveju laikas pradėti ieškoti vietų, kurios vertos Jūsų dėmesio. Lankytinos vietos Anykščiuose labai įvairios, tad kiekvienas ras pramogas, kurios labiausiai jam tinka bei patinka. Aktyviai lankomi muziejai, kurių ekspozicijos yra pildomos kiekvienais metais. Taip pat verta susipažinti ir su labai įvairiais gamtos kampeliais, kurie tobulinami ir kiekvienais metais atsiranda vis naujų. Ne veltui daugelis džiaugiasi, kad Anykščiai būdami tokie mažyčiai yra tokie nuostabūs. Juk lankytinų vietų gausa juose yra tokia plati ir įvairi, kad atitinka kiekvieno asmens poreikius!

Labirintų parkas

Tai puiki pramoga visoms amžių grupėms. Čia galėsite išbandyti savo laimę bei orientavimosi įgūdžius. Labirintų parką sudaro keturi skirtingi labirintai bei daugybė kitų pramogų visa šeimai.

nuo 4

Labirintų parkas

Tai puiki pramoga visoms amžių grupėms. Čia galėsite išbandyti savo laimę bei orientavimosi įgūdžius. Labirintų parką sudaro keturi skirtingi labirintai bei daugybė kitų pramogų visa šeimai.

Lajų takas

Medžių lajų takas – tai pirmasis takas Baltijos valstybėse ir visoje Rytų Europoje, kur galima pasivaikščioti medžių lajų lygyje. Kompleksą sudaro: informacinis centras, Medžių lajų takas ir apžvalgos bokštas.

Lajų takas

Medžių lajų takas – tai pirmasis takas Baltijos valstybėse ir visoje Rytų Europoje, kur galima pasivaikščioti medžių lajų lygyje. Kompleksą sudaro: informacinis centras, Medžių lajų takas ir apžvalgos bokštas.

Arklio muziejus

Muziejuje kaupiami eksponatai, atspindintys arklio reikšmę lietuvių ūkio ir kultūros istorijoje. Aštuoniuose muziejaus pastatuose eksponuojami arkliniai žemės dirbimo padargai, kalvio įrankiai, senoviniai krepšiai, arklio gadynės transporto priemonės – iš visos Lietuvos surinkti vežimai: bričkelės, lineikos, važeliai; unikalios Juozo Gelaževičiaus filatelijos bei tautodailininko Jurgio Kazlausko drožinių kolekcijos, nuotraukos.

Arklio muziejus

Muziejuje kaupiami eksponatai, atspindintys arklio reikšmę lietuvių ūkio ir kultūros istorijoje. Aštuoniuose muziejaus pastatuose eksponuojami arkliniai žemės dirbimo padargai, kalvio įrankiai, senoviniai krepšiai, arklio gadynės transporto priemonės – iš visos Lietuvos surinkti vežimai: bričkelės, lineikos, važeliai; unikalios Juozo Gelaževičiaus filatelijos bei tautodailininko Jurgio Kazlausko drožinių kolekcijos, nuotraukos.

Siaurasis geležinkelis, Siaurukas

Siaurasis geležinkelis Anykščius pasiekė praėjusio šimtmečio pabaigoje. Caro valdžios nutiestas siaurasis geležinkelis Pastovys – Švenčionėliai – Utena – Panevėžys tarnavo medienai gabenti iš masiškai kertamų miškų ir keleiviams vežti.

Siaurasis geležinkelis, Siaurukas

Siaurasis geležinkelis Anykščius pasiekė praėjusio šimtmečio pabaigoje. Caro valdžios nutiestas siaurasis geležinkelis Pastovys – Švenčionėliai – Utena – Panevėžys tarnavo medienai gabenti iš masiškai kertamų miškų ir keleiviams vežti.

Siaurojo geležinkelio stoties muziejus

Siaurukas – šio žodžio dabartiniame lietuvių kalbos žodyne nėra. Taip šiltai vadinamas siaurasis, 750 mm vėžės pločio, geležinkelis, 1999 m. paminėjęs savo šimtmetį.

Siaurojo geležinkelio stoties muziejus

Siaurukas – šio žodžio dabartiniame lietuvių kalbos žodyne nėra. Taip šiltai vadinamas siaurasis, 750 mm vėžės pločio, geležinkelis, 1999 m. paminėjęs savo šimtmetį.

Sakralinio meno centras

Anykščių parapijai monsinjoras Albertas Talačka paliko savo sukauptą dailės kūrinių kolekciją, asmeninę biblioteką ir archyvą.

Sakralinio meno centras

Anykščių parapijai monsinjoras Albertas Talačka paliko savo sukauptą dailės kūrinių kolekciją, asmeninę biblioteką ir archyvą.

L. ir S. Didžiulių memorialinė sodyba

Ekspozicija atspindi L. Ir S. Didžiulių bei jų vaikų - rašytojos, dailininkės Vandos Didžiulytės-Albrechtienės, vaikų rašytojos Aldonos Didžiulytės-Kazanavičienės, gydytojo Antano Didžiulio, vertėjos Onos Didžiulytės-Sketerienės, mokytojo Vytauto Didžiulio, gydytojos Michalinos Didžiulytės-Ševeliovienės - gyvenimą ir veiklą.

L. ir S. Didžiulių memorialinė sodyba

Ekspozicija atspindi L. Ir S. Didžiulių bei jų vaikų - rašytojos, dailininkės Vandos Didžiulytės-Albrechtienės, vaikų rašytojos Aldonos Didžiulytės-Kazanavičienės, gydytojo Antano Didžiulio, vertėjos Onos Didžiulytės-Sketerienės, mokytojo Vytauto Didžiulio, gydytojos Michalinos Didžiulytės-Ševeliovienės - gyvenimą ir veiklą.

J.Biliūno sodyba

Senoji Biliūnų sodyba pastatyta dar gerokai prieš rašytojo J. Biliūno gimimą. Ją sudarė vienoje keliuko pusėje stovėjęs gyvenamasis namas bei dvi klėtys, o kitoje – klojimas ir tvartas.

J.Biliūno sodyba

Senoji Biliūnų sodyba pastatyta dar gerokai prieš rašytojo J. Biliūno gimimą. Ją sudarė vienoje keliuko pusėje stovėjęs gyvenamasis namas bei dvi klėtys, o kitoje – klojimas ir tvartas.

B. Buivydaitės (Tyrų duktė) namas – muziejus

Kaip ir kiti rašytojai, ji savo krašto, Anykščių gamtos išauginta. Šiame name rašytoja praleido vaikystę, gyveno ir kūrė nuo 1948 m. iki mirties.

B. Buivydaitės (Tyrų duktė) namas – muziejus

Kaip ir kiti rašytojai, ji savo krašto, Anykščių gamtos išauginta. Šiame name rašytoja praleido vaikystę, gyveno ir kūrė nuo 1948 m. iki mirties.

Angelų muziejus

Anykščių Sakralinio meno centre duris atvėrė pirmasis Lietuvoje Angelų muziejus, kuriam savo sukauptą angelų kolekciją padovanojo kultūrininkė Beatričė Kleizaitė-Vasaris.

Angelų muziejus

Anykščių Sakralinio meno centre duris atvėrė pirmasis Lietuvoje Angelų muziejus, kuriam savo sukauptą angelų kolekciją padovanojo kultūrininkė Beatričė Kleizaitė-Vasaris.

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus

A. Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus įkūrimo data laikoma 1927 m. gegužės 1 d. Tą dieną padarytas pirmasis įrašas A.Baranausko muziejaus-klėtelės pirmojoje lankytojų knygoje, kurią pradėjo rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis.

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus

A. Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus įkūrimo data laikoma 1927 m. gegužės 1 d. Tą dieną padarytas pirmasis įrašas A.Baranausko muziejaus-klėtelės pirmojoje lankytojų knygoje, kurią pradėjo rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis.

Anykščių koplyčia – Pasaulio anykštėnų kūrybos centras

Netoli Anykščių centro, seno parko apsuptyje, stovi originalus pastatas, darniai jungiantis senosios ir naujosios architektūros bruožus. Tai senųjų Anykščių kapinių Koplyčia – vienas iš keleto pastatų, išlikusių Anykščiuose iš XIX a. vidurio.

Anykščių koplyčia – Pasaulio anykštėnų kūrybos centras

Netoli Anykščių centro, seno parko apsuptyje, stovi originalus pastatas, darniai jungiantis senosios ir naujosios architektūros bruožus. Tai senųjų Anykščių kapinių Koplyčia – vienas iš keleto pastatų, išlikusių Anykščiuose iš XIX a. vidurio.

Anykščių Šv. Mato bažnyčia

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, statyta 1899–1909 m., – ryškiausias Anykščių panoramos akcentas. Anykščių bažnyčia – aukščiausia Lietuvoje, jos bokštai siekia 79 m.

Anykščių Šv. Mato bažnyčia

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, statyta 1899–1909 m., – ryškiausias Anykščių panoramos akcentas. Anykščių bažnyčia – aukščiausia Lietuvoje, jos bokštai siekia 79 m.

Medinis apžvalgos bokštas prie Šeimyniškėlių piliakalnio

Istorijos ekspozicija papilyje supažindina su buvusios XIII a. Šeimyniškėlių (Vorutos) pilies – vienos didžiausių medinių pilių Rytų Europoje – istorija, pilies statytojų bei gynėjų gyvenimu, buitimi, karyba.

Medinis apžvalgos bokštas prie Šeimyniškėlių piliakalnio

Istorijos ekspozicija papilyje supažindina su buvusios XIII a. Šeimyniškėlių (Vorutos) pilies – vienos didžiausių medinių pilių Rytų Europoje – istorija, pilies statytojų bei gynėjų gyvenimu, buitimi, karyba.

Šeimyniškėlių piliakalnis, Voruta

Šeimyniškėlių piliakalnis, vadinamas Voruta, yra šiauriniame Anykščių pakraštyje, prie kelio į Rokiškį. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurio šiaurės vakarų papėde teka Varelis, o pietrytine – Volupis.

Šeimyniškėlių piliakalnis, Voruta

Šeimyniškėlių piliakalnis, vadinamas Voruta, yra šiauriniame Anykščių pakraštyje, prie kelio į Rokiškį. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurio šiaurės vakarų papėde teka Varelis, o pietrytine – Volupis.

Puntuko brolis

Akmuo Puntuko brolis yra maždaug pusiaukelėj tarp Ažuožerių ir Anykščių, Pašventupio šile. Ant kalvos, netoli Šventosios, eglių ir pušų užstotas atrodo lyg didelis žvėris, iškišęs galvą iš žemės ir išsižiojęs.

Puntuko brolis

Akmuo Puntuko brolis yra maždaug pusiaukelėj tarp Ažuožerių ir Anykščių, Pašventupio šile. Ant kalvos, netoli Šventosios, eglių ir pušų užstotas atrodo lyg didelis žvėris, iškišęs galvą iš žemės ir išsižiojęs.

Puntuko akmuo

Puntuko akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas, archeologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 m.

Puntuko akmuo

Puntuko akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas, archeologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 m.

Rubikių apžvalgos bokštas

Rubikių apžvalgos bokštas Dusyno/Rubikių ežerų apžvalgos bokštas. Apžvalgos bokšto aukštis 15 metrų.

Rubikių apžvalgos bokštas

Rubikių apžvalgos bokštas Dusyno/Rubikių ežerų apžvalgos bokštas. Apžvalgos bokšto aukštis 15 metrų.

Paminklas Laimės Žiburys

Laimės žiburys – antkapinis paminklas J.Biliūnui ant Liudiškių kalvos. J. Biliūnas mirė tolimoje Zakopanėje, Tatrų papėdėje, Lenkijoje 1907 m. Ten buvo ir palaidotas, nes žmona Julija neturėjo pinigų parvežti jo kūną į gimtuosius Anykščius.

Paminklas Laimės Žiburys

Laimės žiburys – antkapinis paminklas J.Biliūnui ant Liudiškių kalvos. J. Biliūnas mirė tolimoje Zakopanėje, Tatrų papėdėje, Lenkijoje 1907 m. Ten buvo ir palaidotas, nes žmona Julija neturėjo pinigų parvežti jo kūną į gimtuosius Anykščius.

Karalienės liūnas

Netoli Ažuožerių Pašventupio kaime, Pienionių miške, stataus Šventosios dešiniojo šlaito papėdėje, kur išeina į žemės paviršių požeminiai vandenys telkšo vienas didžiausių Lietuvoje gėlo vandens šaltinis - nuo seno vadinamas Karalienės liūnu.

Karalienės liūnas

Netoli Ažuožerių Pašventupio kaime, Pienionių miške, stataus Šventosios dešiniojo šlaito papėdėje, kur išeina į žemės paviršių požeminiai vandenys telkšo vienas didžiausių Lietuvoje gėlo vandens šaltinis - nuo seno vadinamas Karalienės liūnu.

Tautodailininko Stanislovo Petraškos akmens tapybos paroda

Stanislovo Petraškos akmens tapybos ekspozicija DARBO LAIKAS: liepos–rugsėjo mėn.: kasdien nuo 9 iki 18 val., tik šeštadieniais nuo 9 iki 19 val; spalio–birželio mėn.: kasdien nuo 8 iki 17 val.

Tautodailininko Stanislovo Petraškos akmens tapybos paroda

Stanislovo Petraškos akmens tapybos ekspozicija DARBO LAIKAS: liepos–rugsėjo mėn.: kasdien nuo 9 iki 18 val., tik šeštadieniais nuo 9 iki 19 val; spalio–birželio mėn.: kasdien nuo 8 iki 17 val.

Mikierių atodanga

Tai viena vaizdingiausia Šventosios upės slėnio vieta, traukianti tiek turistus, tiek atodangą tyrinėjančius mokslininkus.

Mikierių atodanga

Tai viena vaizdingiausia Šventosios upės slėnio vieta, traukianti tiek turistus, tiek atodangą tyrinėjančius mokslininkus.

Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia ir bernardinų vienuolynas

Troškūnų dvaro savininkas Vladislovas Sakalauskas 1696 m. į miestelį pakvietė vienuolius bernardinus bei inicijavo naujos bažnyčios statybą, pagal architekto M. Knakfuso projektą.

Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia ir bernardinų vienuolynas

Troškūnų dvaro savininkas Vladislovas Sakalauskas 1696 m. į miestelį pakvietė vienuolius bernardinus bei inicijavo naujos bažnyčios statybą, pagal architekto M. Knakfuso projektą.

Burbiškio dvaras

Burbiškio dvaras yra įsikūręs Anykščių regioniniame parke, netoli Rubikių ežero, 8 km nuo Anykščių. Vaizdingame Anykštos upės kairiajame krante iš tolo akį patraukia stilingi rūmai – XIX a. architektūros paminklas.

Burbiškio dvaras

Burbiškio dvaras yra įsikūręs Anykščių regioniniame parke, netoli Rubikių ežero, 8 km nuo Anykščių. Vaizdingame Anykštos upės kairiajame krante iš tolo akį patraukia stilingi rūmai – XIX a. architektūros paminklas.

Pintinių sodelis

20 amžiaus pradžios sodyboje, Pelyšos geologinio draustinio teritorijoje įsikūręs „Pintinių muziejus“ Sodybos šeimininkai Ligita ir Kazys Morkūnai ilgamečiai pedagogai, sertifikuoti tradicinių amatų meistrai ( pynimas iš vytelių).

Pintinių sodelis

20 amžiaus pradžios sodyboje, Pelyšos geologinio draustinio teritorijoje įsikūręs „Pintinių muziejus“ Sodybos šeimininkai Ligita ir Kazys Morkūnai ilgamečiai pedagogai, sertifikuoti tradicinių amatų meistrai ( pynimas iš vytelių).

Bijeikių piliakalnis

Piliakalnis – tai šiaurės-pietų kryptimi pailga kalva, kurią iš vakarų ir šiaurės juosia Rubikių, iš rytų – Dusyno ežerai. Šiaurinėje piliakalnio pašlaitėje, rytinėje papėdėje, Dusyno ežero vakarinėje pakrantėje buvusi senovinė gyvenvietė.

Bijeikių piliakalnis

Piliakalnis – tai šiaurės-pietų kryptimi pailga kalva, kurią iš vakarų ir šiaurės juosia Rubikių, iš rytų – Dusyno ežerai. Šiaurinėje piliakalnio pašlaitėje, rytinėje papėdėje, Dusyno ežero vakarinėje pakrantėje buvusi senovinė gyvenvietė.

Buivydų piliakalnis

Datuojamas I tūkst. viduriu – II tūkst. pradžia. Iš pietų, rytų ir vakarų jį juosia gilus upelio slėnis, iš šiaurės siekia dirbami laukai. Šlaitai statūs, 13 metrų aukščio.

Buivydų piliakalnis

Datuojamas I tūkst. viduriu – II tūkst. pradžia. Iš pietų, rytų ir vakarų jį juosia gilus upelio slėnis, iš šiaurės siekia dirbami laukai. Šlaitai statūs, 13 metrų aukščio.

Daumantų atodanga

Tai unikali, tris geologinius sluoksnius atverianti atodanga. Jos apatinėje dalyje atsidengia viršutinio Devono smiltainis ir Neogeno periodo kvarcinio smėlo sluoksniai – svarbiausias Anykščių rajono gelmių turtas.

Daumantų atodanga

Tai unikali, tris geologinius sluoksnius atverianti atodanga. Jos apatinėje dalyje atsidengia viršutinio Devono smiltainis ir Neogeno periodo kvarcinio smėlo sluoksniai – svarbiausias Anykščių rajono gelmių turtas.

Liūdiškių piliakalnis ir senovės gyvenvietė

Tyrimai rodo, kad III–V a. čia stovėjusi medinė gynybinė pilis. Miškas išraižytas gilių erozinių kalvų. Piliakalnis įrengtas kalvų masyvo, sudarančio Šventosios viršutinės terasos pakraštį, vadinamo Aruodais, aukščiausioje vietoje, nedidelėje atskiroje kalvoje.

Liūdiškių piliakalnis ir senovės gyvenvietė

Tyrimai rodo, kad III–V a. čia stovėjusi medinė gynybinė pilis. Miškas išraižytas gilių erozinių kalvų. Piliakalnis įrengtas kalvų masyvo, sudarančio Šventosios viršutinės terasos pakraštį, vadinamo Aruodais, aukščiausioje vietoje, nedidelėje atskiroje kalvoje.

Traupio botanikos daržas

Į Traupio botanikos sodą plūsta ekskursijos iš visos Lietuvos ir užsienio šalių, praktiką čia atlieka studentai, busimieji biologai. Kiekvieną vasarą botanikos sodas sutraukia botanikus iš Vokietijos, Amerikos, Suomijos, Anglijos, Australijos, netgi Japonijos pasigrožėti žydinčiomis sakuromis.

Traupio botanikos daržas

Į Traupio botanikos sodą plūsta ekskursijos iš visos Lietuvos ir užsienio šalių, praktiką čia atlieka studentai, busimieji biologai. Kiekvieną vasarą botanikos sodas sutraukia botanikus iš Vokietijos, Amerikos, Suomijos, Anglijos, Australijos, netgi Japonijos pasigrožėti žydinčiomis sakuromis.

Variaus atodanga

Tai Variaus upelio paplautas beveik 15 m aukščio skardingas dešinysis šlaitas. Atodangos ilgis palei Variaus upelį yra apie 26 m. Variaus atodangoskvartero storymei būdingos ledyno sustumtos ir suraukšlėtos nuogulos.

Variaus atodanga

Tai Variaus upelio paplautas beveik 15 m aukščio skardingas dešinysis šlaitas. Atodangos ilgis palei Variaus upelį yra apie 26 m. Variaus atodangoskvartero storymei būdingos ledyno sustumtos ir suraukšlėtos nuogulos.

Šventieji Ąžuolai

Kadaise šalia Puntuko akmens žaliavo Šventųjų ąžuolų giraitė. Apie šiuos ąžuolus sukurta daugybė legendų, čia buvo kūrenami aukurai ir aukojamos aukos dievams, meldžiamasi ir kabinami kryželiai. Apie Šventuosius ąžuolus rašė literatūros klasikai A.Baranauskas ir A.Vienuolis-Žukauskas.

Šventieji Ąžuolai

Kadaise šalia Puntuko akmens žaliavo Šventųjų ąžuolų giraitė. Apie šiuos ąžuolus sukurta daugybė legendų, čia buvo kūrenami aukurai ir aukojamos aukos dievams, meldžiamasi ir kabinami kryželiai. Apie Šventuosius ąžuolus rašė literatūros klasikai A.Baranauskas ir A.Vienuolis-Žukauskas.

Uoksinė pušis

Uoksinė pušis auga Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje. Pušies aukštis yra 24 m, kamieno apimtis – 2,28 m. Medyje yra virš 20 drevių. Tai rajono savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Uoksinė pušis

Uoksinė pušis auga Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje. Pušies aukštis yra 24 m, kamieno apimtis – 2,28 m. Medyje yra virš 20 drevių. Tai rajono savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Palatavio piliakalnis – Mindaugo karūnavimo vieta

Aikštelė beveik apvali, 30–33 m skersmens, kiek iškilusiu viduriu. Aikštelės šiaurės vakarinės dalies pakraštyje, nuo piliakalniui nepanaudotos aukštumos pusės, supiltas pusmėnulio formos pylimas žemėjančiais kraštais.

Palatavio piliakalnis – Mindaugo karūnavimo vieta

Aikštelė beveik apvali, 30–33 m skersmens, kiek iškilusiu viduriu. Aikštelės šiaurės vakarinės dalies pakraštyje, nuo piliakalniui nepanaudotos aukštumos pusės, supiltas pusmėnulio formos pylimas žemėjančiais kraštais.

Miško pažintinis takas. Miško muziejus. Arboretumas. Skulptūrų parkas.

Troškūnų girininkijoje įrengtame muziejuje pamatysite miško gyvūnų, augalų ir vabalų kolekcijas. Galėsite keliauti šalia esančiu miško pažintiniu taku, pasigrožėti turtinga augmenija bei 500 metų senumo ąžuolu.

Miško pažintinis takas. Miško muziejus. Arboretumas. Skulptūrų parkas.

Troškūnų girininkijoje įrengtame muziejuje pamatysite miško gyvūnų, augalų ir vabalų kolekcijas. Galėsite keliauti šalia esančiu miško pažintiniu taku, pasigrožėti turtinga augmenija bei 500 metų senumo ąžuolu.

Pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovų takais“

Pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovų takais“ Šimonių girioje įrengtas siekiant supažindinti Lietuvos visuomenę ir atvykusius svečius su Algimanto apygardos partizanų kovų dėl laisvės istorija (1944–1953).

Pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovų takais“

Pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovų takais“ Šimonių girioje įrengtas siekiant supažindinti Lietuvos visuomenę ir atvykusius svečius su Algimanto apygardos partizanų kovų dėl laisvės istorija (1944–1953).

Šventosios dešiniojo kranto sveikatingumo takas

Pėsčiųjų ir dviračių takas su terasomis, poilsio aikštelėmis, nusidriekęs nuo Šventosios upės užtvankos iki pėsčiųjų tilto (Birutės g.).

Šventosios dešiniojo kranto sveikatingumo takas

Pėsčiųjų ir dviračių takas su terasomis, poilsio aikštelėmis, nusidriekęs nuo Šventosios upės užtvankos iki pėsčiųjų tilto (Birutės g.).

Anykščių šilelis

Į A. Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“ išgarsintą mišką užsuka beveik kiekvienas, atvykęs aplankyti Anykščių. Šilelis prasideda nuo pietinių Anykščių miesto ribų ir tęsiasi neplačia (apie 1 km pločio) juosta abipus Šventosios beveik 9 km Kurklių miestelio link.

Anykščių šilelis

Į A. Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“ išgarsintą mišką užsuka beveik kiekvienas, atvykęs aplankyti Anykščių. Šilelis prasideda nuo pietinių Anykščių miesto ribų ir tęsiasi neplačia (apie 1 km pločio) juosta abipus Šventosios beveik 9 km Kurklių miestelio link.