Lankytinos vietos Anykščiuose

Jeigu jau esate Anykščiuose – tokiu atveju laikas pradėti ieškoti vietų, kurios vertos Jūsų dėmesio. Lankytinos vietos Anykščiuose labai įvairios, tad kiekvienas ras pramogas, kurios labiausiai jam tinka bei patinka. Aktyviai lankomi muziejai, kurių ekspozicijos yra pildomos kiekvienais metais. Taip pat verta susipažinti ir su labai įvairiais gamtos kampeliais, kurie tobulinami ir kiekvienais metais atsiranda vis naujų. Ne veltui daugelis džiaugiasi, kad Anykščiai būdami tokie mažyčiai yra tokie nuostabūs. Juk lankytinų vietų gausa juose yra tokia plati ir įvairi, kad atitinka kiekvieno asmens poreikius!

Labirintų parkas

Tai puiki pramoga visoms amžių grupėms. Čia galėsite išbandyti savo laimę bei orientavimosi įgūdžius. Labirintų parką sudaro keturi skirtingi labirintai bei daugybė kitų pramogų visa šeimai.

nuo 4

Labirintų parkas

Tai puiki pramoga visoms amžių grupėms. Čia galėsite išbandyti savo laimę bei orientavimosi įgūdžius. Labirintų parką sudaro keturi skirtingi labirintai bei daugybė kitų pramogų visa šeimai.

Lajų takas

Medžių lajų takas – tai pirmasis takas Baltijos valstybėse ir visoje Rytų Europoje, kur galima pasivaikščioti medžių lajų lygyje. Kompleksą sudaro: informacinis centras, Medžių lajų takas ir apžvalgos bokštas.

Lajų takas

Medžių lajų takas – tai pirmasis takas Baltijos valstybėse ir visoje Rytų Europoje, kur galima pasivaikščioti medžių lajų lygyje. Kompleksą sudaro: informacinis centras, Medžių lajų takas ir apžvalgos bokštas.

Arklio muziejus

Muziejuje kaupiami eksponatai, atspindintys arklio reikšmę lietuvių ūkio ir kultūros istorijoje. Aštuoniuose muziejaus pastatuose eksponuojami arkliniai žemės dirbimo padargai, kalvio įrankiai, senoviniai krepšiai, arklio gadynės transporto priemonės – iš visos Lietuvos surinkti vežimai: bričkelės, lineikos, važeliai; unikalios Juozo Gelaževičiaus filatelijos bei tautodailininko Jurgio Kazlausko drožinių kolekcijos, nuotraukos.

Arklio muziejus

Muziejuje kaupiami eksponatai, atspindintys arklio reikšmę lietuvių ūkio ir kultūros istorijoje. Aštuoniuose muziejaus pastatuose eksponuojami arkliniai žemės dirbimo padargai, kalvio įrankiai, senoviniai krepšiai, arklio gadynės transporto priemonės – iš visos Lietuvos surinkti vežimai: bričkelės, lineikos, važeliai; unikalios Juozo Gelaževičiaus filatelijos bei tautodailininko Jurgio Kazlausko drožinių kolekcijos, nuotraukos.

Siaurasis geležinkelis, Siaurukas

Siaurasis geležinkelis Anykščius pasiekė praėjusio šimtmečio pabaigoje. Caro valdžios nutiestas siaurasis geležinkelis Pastovys – Švenčionėliai – Utena – Panevėžys tarnavo medienai gabenti iš masiškai kertamų miškų ir keleiviams vežti.

Siaurasis geležinkelis, Siaurukas

Siaurasis geležinkelis Anykščius pasiekė praėjusio šimtmečio pabaigoje. Caro valdžios nutiestas siaurasis geležinkelis Pastovys – Švenčionėliai – Utena – Panevėžys tarnavo medienai gabenti iš masiškai kertamų miškų ir keleiviams vežti.

Siaurojo geležinkelio stoties muziejus

Siaurukas – šio žodžio dabartiniame lietuvių kalbos žodyne nėra. Taip šiltai vadinamas siaurasis, 750 mm vėžės pločio, geležinkelis, 1999 m. paminėjęs savo šimtmetį.

Siaurojo geležinkelio stoties muziejus

Siaurukas – šio žodžio dabartiniame lietuvių kalbos žodyne nėra. Taip šiltai vadinamas siaurasis, 750 mm vėžės pločio, geležinkelis, 1999 m. paminėjęs savo šimtmetį.

Sakralinio meno centras

Anykščių parapijai monsinjoras Albertas Talačka paliko savo sukauptą dailės kūrinių kolekciją, asmeninę biblioteką ir archyvą.

Sakralinio meno centras

Anykščių parapijai monsinjoras Albertas Talačka paliko savo sukauptą dailės kūrinių kolekciją, asmeninę biblioteką ir archyvą.

L. ir S. Didžiulių memorialinė sodyba

Ekspozicija atspindi L. Ir S. Didžiulių bei jų vaikų - rašytojos, dailininkės Vandos Didžiulytės-Albrechtienės, vaikų rašytojos Aldonos Didžiulytės-Kazanavičienės, gydytojo Antano Didžiulio, vertėjos Onos Didžiulytės-Sketerienės, mokytojo Vytauto Didžiulio, gydytojos Michalinos Didžiulytės-Ševeliovienės - gyvenimą ir veiklą.

L. ir S. Didžiulių memorialinė sodyba

Ekspozicija atspindi L. Ir S. Didžiulių bei jų vaikų - rašytojos, dailininkės Vandos Didžiulytės-Albrechtienės, vaikų rašytojos Aldonos Didžiulytės-Kazanavičienės, gydytojo Antano Didžiulio, vertėjos Onos Didžiulytės-Sketerienės, mokytojo Vytauto Didžiulio, gydytojos Michalinos Didžiulytės-Ševeliovienės - gyvenimą ir veiklą.

J.Biliūno sodyba

Senoji Biliūnų sodyba pastatyta dar gerokai prieš rašytojo J. Biliūno gimimą. Ją sudarė vienoje keliuko pusėje stovėjęs gyvenamasis namas bei dvi klėtys, o kitoje – klojimas ir tvartas.

J.Biliūno sodyba

Senoji Biliūnų sodyba pastatyta dar gerokai prieš rašytojo J. Biliūno gimimą. Ją sudarė vienoje keliuko pusėje stovėjęs gyvenamasis namas bei dvi klėtys, o kitoje – klojimas ir tvartas.

B. Buivydaitės (Tyrų duktė) namas – muziejus

Kaip ir kiti rašytojai, ji savo krašto, Anykščių gamtos išauginta. Šiame name rašytoja praleido vaikystę, gyveno ir kūrė nuo 1948 m. iki mirties.

B. Buivydaitės (Tyrų duktė) namas – muziejus

Kaip ir kiti rašytojai, ji savo krašto, Anykščių gamtos išauginta. Šiame name rašytoja praleido vaikystę, gyveno ir kūrė nuo 1948 m. iki mirties.

Angelų muziejus

Anykščių Sakralinio meno centre duris atvėrė pirmasis Lietuvoje Angelų muziejus, kuriam savo sukauptą angelų kolekciją padovanojo kultūrininkė Beatričė Kleizaitė-Vasaris.

Angelų muziejus

Anykščių Sakralinio meno centre duris atvėrė pirmasis Lietuvoje Angelų muziejus, kuriam savo sukauptą angelų kolekciją padovanojo kultūrininkė Beatričė Kleizaitė-Vasaris.

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus

A. Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus įkūrimo data laikoma 1927 m. gegužės 1 d. Tą dieną padarytas pirmasis įrašas A.Baranausko muziejaus-klėtelės pirmojoje lankytojų knygoje, kurią pradėjo rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis.

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus

A. Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus įkūrimo data laikoma 1927 m. gegužės 1 d. Tą dieną padarytas pirmasis įrašas A.Baranausko muziejaus-klėtelės pirmojoje lankytojų knygoje, kurią pradėjo rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis.

Anykščių koplyčia – Pasaulio anykštėnų kūrybos centras

Netoli Anykščių centro, seno parko apsuptyje, stovi originalus pastatas, darniai jungiantis senosios ir naujosios architektūros bruožus. Tai senųjų Anykščių kapinių Koplyčia – vienas iš keleto pastatų, išlikusių Anykščiuose iš XIX a. vidurio.

Anykščių koplyčia – Pasaulio anykštėnų kūrybos centras

Netoli Anykščių centro, seno parko apsuptyje, stovi originalus pastatas, darniai jungiantis senosios ir naujosios architektūros bruožus. Tai senųjų Anykščių kapinių Koplyčia – vienas iš keleto pastatų, išlikusių Anykščiuose iš XIX a. vidurio.

Anykščių Šv. Mato bažnyčia

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, statyta 1899–1909 m., – ryškiausias Anykščių panoramos akcentas. Anykščių bažnyčia – aukščiausia Lietuvoje, jos bokštai siekia 79 m.

Anykščių Šv. Mato bažnyčia

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, statyta 1899–1909 m., – ryškiausias Anykščių panoramos akcentas. Anykščių bažnyčia – aukščiausia Lietuvoje, jos bokštai siekia 79 m.

Medinis apžvalgos bokštas prie Šeimyniškėlių piliakalnio

Istorijos ekspozicija papilyje supažindina su buvusios XIII a. Šeimyniškėlių (Vorutos) pilies – vienos didžiausių medinių pilių Rytų Europoje – istorija, pilies statytojų bei gynėjų gyvenimu, buitimi, karyba.

Medinis apžvalgos bokštas prie Šeimyniškėlių piliakalnio

Istorijos ekspozicija papilyje supažindina su buvusios XIII a. Šeimyniškėlių (Vorutos) pilies – vienos didžiausių medinių pilių Rytų Europoje – istorija, pilies statytojų bei gynėjų gyvenimu, buitimi, karyba.

Šeimyniškėlių piliakalnis, Voruta

Šeimyniškėlių piliakalnis, vadinamas Voruta, yra šiauriniame Anykščių pakraštyje, prie kelio į Rokiškį. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurio šiaurės vakarų papėde teka Varelis, o pietrytine – Volupis.

Šeimyniškėlių piliakalnis, Voruta

Šeimyniškėlių piliakalnis, vadinamas Voruta, yra šiauriniame Anykščių pakraštyje, prie kelio į Rokiškį. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurio šiaurės vakarų papėde teka Varelis, o pietrytine – Volupis.

Puntuko brolis

Akmuo Puntuko brolis yra maždaug pusiaukelėj tarp Ažuožerių ir Anykščių, Pašventupio šile. Ant kalvos, netoli Šventosios, eglių ir pušų užstotas atrodo lyg didelis žvėris, iškišęs galvą iš žemės ir išsižiojęs.

Puntuko brolis

Akmuo Puntuko brolis yra maždaug pusiaukelėj tarp Ažuožerių ir Anykščių, Pašventupio šile. Ant kalvos, netoli Šventosios, eglių ir pušų užstotas atrodo lyg didelis žvėris, iškišęs galvą iš žemės ir išsižiojęs.

Puntuko akmuo

Puntuko akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas, archeologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 m.

Puntuko akmuo

Puntuko akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas, archeologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 m.

Rubikių apžvalgos bokštas

Rubikių apžvalgos bokštas Dusyno/Rubikių ežerų apžvalgos bokštas. Apžvalgos bokšto aukštis 15 metrų.

Rubikių apžvalgos bokštas

Rubikių apžvalgos bokštas Dusyno/Rubikių ežerų apžvalgos bokštas. Apžvalgos bokšto aukštis 15 metrų.

Paminklas Laimės Žiburys

Laimės žiburys – antkapinis paminklas J.Biliūnui ant Liudiškių kalvos. J. Biliūnas mirė tolimoje Zakopanėje, Tatrų papėdėje, Lenkijoje 1907 m. Ten buvo ir palaidotas, nes žmona Julija neturėjo pinigų parvežti jo kūną į gimtuosius Anykščius.

Paminklas Laimės Žiburys

Laimės žiburys – antkapinis paminklas J.Biliūnui ant Liudiškių kalvos. J. Biliūnas mirė tolimoje Zakopanėje, Tatrų papėdėje, Lenkijoje 1907 m. Ten buvo ir palaidotas, nes žmona Julija neturėjo pinigų parvežti jo kūną į gimtuosius Anykščius.

Karalienės liūnas

Netoli Ažuožerių Pašventupio kaime, Pienionių miške, stataus Šventosios dešiniojo šlaito papėdėje, kur išeina į žemės paviršių požeminiai vandenys telkšo vienas didžiausių Lietuvoje gėlo vandens šaltinis - nuo seno vadinamas Karalienės liūnu.

Karalienės liūnas

Netoli Ažuožerių Pašventupio kaime, Pienionių miške, stataus Šventosios dešiniojo šlaito papėdėje, kur išeina į žemės paviršių požeminiai vandenys telkšo vienas didžiausių Lietuvoje gėlo vandens šaltinis - nuo seno vadinamas Karalienės liūnu.