Angelų muziejus

Anykščiai

Vilniaus g. 11

Žymės

Pramogos Anykščiuose, Muziejai Anykščiuose, Lankytinos vietos Anykščiuose

Angelų muziejus
2010 m. liepos 22 d. Anykščių Sakralinio meno centre duris atvėrė pirmasis Lietuvoje Angelų muziejus, kuriam savo sukauptą angelų kolekciją padovanojo kultūrininkė Beatričė Kleizaitė-Vasaris.

Trumpai apie angelus
Angelai pasiųsti į žemę, kad padėtų žmonėms. Šv. Raštas pabrėžia šių Dievo pasiuntinių buvimą, jų tikrumą bei nuolatinę, nematomą apsaugą. Angelai dalyvauja žmonių bei tautų gyvenime. Dievas juos panaudoja, kad pagelbėtų žmonijai, o reikalui esant ją nubaustų.
Senajame Testamente aprašytos Jokūbo grumtynės su angelu. Angelas sulaikė Abraomą, kai jis ruošėsi paaukoti savo vienatinį sūnų. Angelas Gabrielius apsireiškė Šv. Mergelei Marijai, kad praneštų žinią, jog ji išrinkta tapti Dievo Sūnaus motina. Tai istorijos, žinomos iš Senojo ir Naujojo Testamento. Tačiau apie angelus kalbėta jau tūkstančius metų prieš krikščionybę. Eufrato slėnyje, 4000 m. prieš Kristų įkurtame Uro mieste, archeologai surado stelą, kurioje pavaizduota sparnuota figūra, nusileidžianti iš Šumerų tikėjime išpažinto vieno iš septynių dangų ir pilanti gyvybės vandenį į karaliaus taurę. Kai kurie mokslininkai teigia, jog tai pati ankstyviausia angelo figūra. Bet yra ir daugiau pirmtakų. Tai sparnuotos figūros Mesopotamijoje ir Graikijoje, vaivorykštės deivė Iridė ar dieviškasis pasiuntinys Hermis, sparnuotoji pergalės deivė Nikė.
Pats žodis angelas yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia pasiuntinį – žinių nešėją. Angelai aprašyti žydų šventuosiuose raštuose, Naujajame Testamente ir Korane. Vos ne kiekviena religija, sena ar nauja, turi savą literatūrą apie angelus ir jų tarpininkavimo aprašymus.
Angelai dailėje
Kaip bekūnės esybės angelai neturi regimos formos. Tęsdami seniausius laikus siekiančią dvasinių būtybių vaizdavimo tradiciją, krikščionių dailininkai angelus vaizdavo kaip būtybes su sparnais. Atsižvelgiant į dangaus hierarchiją, angelai buvo vaizduojami skirtingai. Serafimų ir cherubinų paprastai vaizduotos tik galvos su dviem, keturiais, ar šešiais sparnais. Kitų rangų angelai (sostai, viešpatystės, galybės, valdžios, kunigaikštystės) nusistovėjusios išraiškos neturėjo. Dažniausiai jie būdavo panašūs į žmones. Sostai kartais laikydavo sostą, galybių angelai – leliją arba raudoną rožę, viešpatysčių angelai galėjo būti karūnuoti, o valdžių angelai – ginkluoti. Arkangelai ir žemiausio rango angelai, atliekantys Dievo tarpininkų ir pasiuntinių žemėje vaidmenį, buvo vaizduojami kaip sparnuoti belyčiai jaunikaičiai, vilkintys ilgais laisvais drabužiais.
Keičiantis dailės stiliams, kito ir angelų vaizdavimas. Viduramžių dailėje jie išties atrodė labai lengvi, beveik persišviečiantys, sklendžiantys ore. Renesanso dailininkams pradėjus daugiau dėmesio skirti realaus pasaulio vaizdavimui, angelai įgavo labiau apčiuopiamą trimatį pavidalą. Baroko dailėje pasirodė mažyčiai putlūs sparnuoti angeliukai (putai), mažai kuo besiskiriantys nuo pasaulietiškų kupidonų.
Angelai vaizduojami tokiuose Šventojo Rašto siužetuose kaip Apreiškimas Marijai, Jėzaus gimimas, Prisikėlimas, Abraomo auka, Tobijo istorija, Paskutinis teismas ir kt. Be angelų neįsivaizduojamas dangus – juos matome Ėmimo į dangų, Marijos vainikavimo danguje, Švč. Trejybės ir kt. kompozicijose. Jie supa Viešpaties sostą ir sudaro bendriją Švč. Mergelei Marijai ir šventiesiems. Angelai kaip palydovai ar dangiški muzikantai vaizduojami ne tik Šventojo Rašto siužetuose, bet ir šventųjų gyvenimo scenose (šv. Cecilijos, šv. Pranciškaus, šv. Roko ir kt.). Kartais angelai vaizduojami ir vieni. Ypač dažni šv. Mykolo Arkangelo, kovojančio su šėtonu, ir Angelo Sargo atvaizdai. Angelas taip pat yra šv. evangelisto Mato simbolis ir atributas.
Kolekcija
Angelų atvaizdais susidomėjau pirmaisiais metais po sugrįžimo į Lietuvą (1989). Tuomet su J. Ivanauskaite davėme interviu „Šiaurės Atėnams“ ir pirmą kartą prabilome apie angelus. Po to Jurga man padovanojo J. Daniliausko tapytą „Angelą, suklupusį prieš moterį“. Paveikslo dažai dar buvo neišdžiūvę, bet Jurga įtikino savo mokytoją, kad šis kūrinys man būtinai reikalingas. Antrasis angelas atėjo iš Molėtų. Jaunas, puikus medžio drožėjas, perskaitęs minėtą interviu „Šiaurės Atėnuose“, man išdrožė nuostabiai gražų angelą. Trečiasis angelas – senoji liaudies skulptūrėlė, atkeliavo iš kun. Č. Degučio, kuris tuo metu buvo Kulių klebonas. Paskui angelai pradėjo skristi iš draugų ir pažįstamų. Ypač daug padėjo architektas hab. dr. A. Miškinis iš Kauno. Jis antikvaruose surasdavo senųjų liaudies skulptūrų ir man jas perleisdavo. Iš pradžių galvojau, kad rinksiu tik senąjį liaudies meną, bet greitai savo nuomonę pakeičiau. Ypač kai dailininkas L. Gutauskas padovanojo mėlynąjį angelą, kurį jis pavadino „Kalėdų rytas“.
Sužinojusi džiugią žinią, jog Anykčiuose bus Angelų Muziejus, pradėjau kalbinti mūsų dailininkus ir tautodailininkus, kad bent po vieną kūrinį padovanotų muziejui. Šiandien muziejuje galime pasigėrėti dailininkų R. Bičiūno, L. Gutausko, S. Gutausko, V. Igno, A. Stasiulevičiaus, J. Židžiūnienės, F. Linčiūtės, N. Smilgienės, R. Vėliuvienės, J. Zalencos, S. Kuzmos, D. Bražiūno, A. Vasiliauskaitės, L. Striogos kūriniais, lietuvių taudodailininkų L. Ivaškevičiaus, V. Liatuko. A. Petrulio ir kt. darbais.
Viliamės, jog ateityje ir daugiau mūsų meno kūrėjų muziejui padovanos savo kūrinių.
Beatričė Kleizaitė – Vasaris
Beatričė Kleizaitė-Vasaris gimė 1925 m. Kaune. 1941-1944 m. ji studijavo Kauno valstybės teatro Dramos studijoje. Antrojo pasaulinio karo metais emigravo iš Lietuvos. 1945 -1948 m. Italijoje tęsė menų studijas ir dirbo Lietuvos pasiuntinybėje. 1948 m. išvyko į Argentiną, 1958 m. – į Kanadą, vėliau – JAV. Dirbo bibliotekose ir pedagoginį darbą. Aktyviai reiškėsi lietuvių visuomeninėje, kultūrinėje veikloje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę grįžo į tėvynę. Į Lietuvą ji parvežė išeivijos dailininkų – V. Kašubos, A. Galdiko, V. Igno ir kt. darbų kolekcijas. Įsteigė didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo šalpos fondą ir daug dirbo, kad paminklo idėja būtų įgyvendinta. Už nuopelnus Lietuvai ir Vilniui 2002 m. buvo apdovanota Barboros Radvilaitės medaliu.

Vilniaus g. 11 – Sakralinio meno centro pastate

Tel.: 8-381-51447, +370-630-08100
www.angelumuziejus.lt
el.p. angelumuziejus@gmail.com

Darbo laikas:

Gegužė – Birželis
Pirmadienį – Sekmadienį 10 – 17 val.

Liepa – Rugpjūtis
Pirmadienį – Penktadienį 10 – 18 val.
Šeštadienį – Sekmadienį 10 – 17 val.

Rugsėjis – Spalis
Pirmadienį – Penktadienį 10 – 17 val.
Šeštadienį – Sekmadienį 10 – 16 val.

Lapkritis – Balandis
Pirmadienį – Ketvirtadienį 10 – 17 val.
Penktadienį – Šeštadienį 10 – 16 val.

Nedirbame sekmadienį ir valstybinių švenčių dienomis.

JUMS TAIP PAT TURĖTŲ PATIKTI

KITOS LANKYTINOS VIETOS

Tai puiki pramoga visoms amžių grupėms. Čia galėsite išbandyti savo laimę bei orientavimosi įgūdžius. Labirintų parką sudaro keturi skirtingi...

PLAČIAU

Tai geriausia vieta aktyviai praleisti laiką ir pasidžiaugti gamta. Mūsų parko lankytojai keliaudami nuo medžio ant medžio, įveikdami lengvas ir...

PLAČIAU

Esate nuotykių mėgėjas ir į kiekvieną užduotį įsijaučiate maksimaliai? Tokiu atveju dažasvydis yra Jums tinkama pramoga, kuri lavina ne tik fizinius...

PLAČIAU