Rezervacijos telefonas 869335060
Dainuvos slėnyje, kuris įsikūręs Anykščių šilelio prieglobstyje prie Šventosios upės, birželio 24 dieną atsidarys aktyvaus laisvalaikio praleidimo parkas „Dainuvos Nuotykių Slėnis“.

Poeto ir vyskupo Antano Baranausko (1835–1902) klėtelė
Šioje klėtelėje XIX a. viduryje 24-erių metų poetas A. Baranauskas parašė himną Lietuvos praeičiai – poemą „Anykščių šilelis“. Pastogėje, iš kurios pasklido geriausiai pasaulyje žinomas lietuvių literatūros kūrinys, dabar saugomi ir eksponuojami autentiški A. Baranausko ir jo šeimos baldai, buities daiktai, knygos.

Siaurasis geležinkelis Anykščius pasiekė praėjusio šimtmečio pabaigoje. Caro valdžios nutiestas siaurasis geležinkelis Pastovys – Švenčionėliai – Utena – Panevėžys tarnavo medienai gabenti iš masiškai kertamų miškų ir keleiviams vežti. Dar ir pokario laikais, kai nekursavo autobusai, tai buvo pagrindinė susisiekimo priemonė.

Siaurukas – šio žodžio dabartiniame lietuvių kalbos žodyne nėra. Taip šiltai vadinamas siaurasis, 750 mm vėžės pločio, geležinkelis, 1999 m. paminėjęs savo šimtmetį. 1996 m. Lietuvos siaurasis geležinkelis – ilgiausias Europoje – įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Anykščių parapijai monsinjoras Albertas Talačka paliko savo sukauptą dailės kūrinių kolekciją, asmeninę biblioteką ir archyvą. Nuo 2009 m. liepos 23 d. monsinjoro palikimas saugomas ir eksponuojamas Anykščių sakralinio meno centre.

Ekspozicija atspindi L. Ir S. Didžiulių bei jų vaikų - rašytojos, dailininkės Vandos Didžiulytės-Albrechtienės, vaikų rašytojos Aldonos Didžiulytės-Kazanavičienės, gydytojo Antano Didžiulio, vertėjos Onos Didžiulytės-Sketerienės, mokytojo Vytauto Didžiulio, gydytojos Michalinos Didžiulytės-Ševeliovienės - gyvenimą ir veiklą.

Netoli Anykščių centro, seno parko apsuptyje, stovi originalus pastatas, darniai jungiantis senosios ir naujosios architektūros bruožus. Tai senųjų Anykščių kapinių Koplyčia – vienas iš keleto pastatų, išlikusių Anykščiuose iš XIX a. vidurio.

Senoji Biliūnų sodyba pastatyta dar gerokai prieš rašytojo J. Biliūno gimimą. Ją sudarė vienoje keliuko pusėje stovėjęs gyvenamasis namas bei dvi klėtys, o kitoje – klojimas ir tvartas. Netoliese buvęs rūsys. Gerokai toliau, už gyvenamojo namo, stovėjusi daržinė, už kalno – pirtelė. Aplink sodybą augęs didelis sodas. Ir sodyba, ir sodas buvo aptverti statinių tvora.

Kaip ir kiti rašytojai, ji savo krašto, Anykščių gamtos išauginta. Šiame name rašytoja praleido vaikystę, gyveno ir kūrė nuo 1948 m. iki mirties. Daug metų tarp keturių žalio namelio sienų, net ir netekusi regėjimo, iki gilios senatvės nepadėjo plunksnos.

Angelų muziejus
2010 m. liepos 22 d. Anykščių Sakralinio meno centre duris atvėrė pirmasis Lietuvoje Angelų muziejus, kuriam savo sukauptą angelų kolekciją padovanojo kultūrininkė Beatričė Kleizaitė-Vasaris.